Pagrindinės vidurinio ugdymo turinio atnaujinimo kryptys
 
5. Bendrosios programos parengtos 2011–2012 mokslo metais prasidėsiančiam naujam vidurinio ugdymo raidos etapui, kai pagrindinės mokyklos mokiniai, besimokantys pagal Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), bus perėję į 11 klasę. Naujajame vidurinio ugdymo raidos etape laikomasi šių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių:
5.1. užtikrinti vidurinio ugdymo turinio ir atnaujinto pradinio bei pagrindinio ugdymo turinio dermę;
5.2. labiau orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir dalyko kompetencijų ugdymą;
5.3. integruoti įgytų gebėjimų taikymą į mokinių mokymąsi ir sieti ugdymą su gyvenimo aktualijomis;
5.4. atsisakyti aktualumą praradusių žinių ir įtraukti į ugdymo turinį būtiniausias naujas žinias, svarbias šiandienos ir ateities visuomenės gyvenimui;
5.4. tiksliau apibrėžti ugdymo turinio apimtį siekiant išvengti perkrovimo, galinčio pakenkti geriems mokinių ugdymo rezultatams;
5.6. didinant ugdymo turinio lankstumą suteikti mokyklų bendruomenėms daugiau laisvės kurti mokyklos lygmens ugdymo turinį;
5.7. suteikti ugdymo turiniui naują konceptualiai pagrįstą struktūrą ir išplėsti mokytojų galimybes prieiti prie bendros nuomonės šiuolaikinio ugdymo planavimo, mokymo ir mokymosi metodų taikymo ir mokinių pasiekimų vertinimo klausimais.
6. Siekiant užtikrinti vidurinio ugdymo turinio ir atnaujinto pradinio bei pagrindinio ugdymo turinio dermę, Bendrosiose programose:
6.1. skirsnyje „Mokinių pasiekimai“, atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pokyčius, pakoreguoti laukiami mokinių mokymosi pasiekimai;
6.2. skirsnyje „Turinio apimtis“ įrašyta naujų temų, kurios buvo išbrauktos pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, arba išplėstos temos, kurios buvo susiaurintos pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.
7. Siekiant labiau orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir dalyko kompetencijų ugdymą, Bendrosiose programose:
7.1. ypač pabrėžiami laukiami mokymosi pasiekimai, aprašomi kompetencijų terminais;
7.2. aprašomos (10 priede „Bendrųjų kompetencijų ugdymas“) bendrosios kompetencijos, kurias būtina integruoti į visų dalykų mokymą;
7.3. orientuojamasi į ugdymo procesą, skatinantį mokinį įsitraukti į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi;
7.4. kompetencijos detalizuojamos ir aprašomos kaip trijų neatsiejamai susijusių sudedamųjų dalių – nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo – visuma. Tuo siekiama parodyti, kad mokiniui nepakanka žinoti faktus, taisykles ar apibrėžtis. Perimamas tam tikros srities žinias mokinys turi gerai perprasti, suvokti esmę, gebėti taikyti naujose situacijose. Mokinys turėtų elgtis ir veikti pagal atitinkamas nuostatas;
7.5. aprašomi metodiniai kiekvieno dalyko programos įgyvendinimo ypatumai – integravimo galimybės, ugdymo gairės, mokymosi aplinka. Aprašant šiuos ypatumus pabrėžiama, kad mokinys kompetenciją gali išsiugdyti tik pats sąmoningai ir aktyviai mokydamasis, o mokytojo pareiga orientuoti ir jam padėti. Su programų įgyvendinimu susiję metodiniai Bendrųjų programų teiginiai neprivalomi, jie yra rekomendacinio pobūdžio ir atskleidžia praktiškai išbandytus ir moksliškai pagrįstus norimų ugdymo rezultatų siekimo būdus, grindžiamus aktyviu mokinių tarpusavio, taip pat mokinių ir mokytojo bendradarbiavimu. Konkrečius mokymo(si) ir vertinimo metodus, mokymosi veiklas ir užduotis mokytojas parenka pats, siekdamas geriausių galimų mokinių mokymosi rezultatų ir atsižvelgdamas į mokinių pasirengimą, poreikius, mokymosi patirtį, savo kompetenciją ir turimas priemones;
7.6. siekiant padėti mokytojui tikslingai atrinkti ir racionaliai apriboti dalykų turinį, skirsnyje „Turinio apimtis“ nurodomos esminės, būtiniausios dalyko žinios, reikalingos numatytiems rezultatams pasiekti. Sumažinus dalyko žinių apimtį, sudarytos sąlygos daugiau laiko skirti geresniam dalyko supratimui įtvirtinti, gebėjimams ir nuostatoms ugdyti, ugdymui individualizuoti.
8. Siekiant integruoti įgytų gebėjimų taikymą į mokinių mokymąsi ir sieti mokymąsi su gyvenimo aktualijomis, Bendrosiose programose:
8.1. dalyko bendrosios programos skirsnyje „Integravimo galimybėsaptariamos dalyko turinio vidinio ir išorinio integravimo galimybės;
8.2. skirsnyje „Mokinių pasiekimai“ papildomai nurodomos nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, reikalingi dalyko žinioms ir gebėjimams taikyti mokantis kitų dalykų ir gyvenime;
8.3. dalyko bendrojoje programoje aprašomi esminiai dalyko gebėjimai, susiję ne tik su dalyko kompetencijos, bet ir su tam dalykui būdingiausių bendrųjų kompetencijų ugdymu.
9. Siekiant atsisakyti aktualumą praradusių žinių ir įtraukti į ugdymo turinį būtiniausias naujas žinias, peržiūrėta Bendrųjų programų dalykų tematika. Kiekvieno dalyko bendrosios programos skirsnyje „Turinio apimtis“ papildomai tikslinamos ir aiškinamos dalyko kurso (bendrojo ar išplėstinio) aprėpiamo turinio ribos.
10. Siekiant išvengti geriems ugdymo rezultatams galinčio pakenkti mokinių perkrovimo, pakoreguotos gebėjimus ir žinias aprašančios bendrųjų programų formuluotės. Aiškiau suformuluoti tie Bendrųjų programų teiginiai, kurie praktiniame darbe mokytojų neretai suprantami skirtingai ir kurių pernelyg platus interpretavimas galėtų prisidėti prie mokinių mokymosi krūvio didėjimo.
11. Didinant ugdymo turinio lankstumą, bendrosios programos pertvarkytos taip, kad būtų galima mokyklos ir klasės lygmeniu labiau individualizuoti ugdymą, didinti pasirinkimo galimybes ir atsižvelgti į skirtingus mokinių poreikius, lengviau suskirstyti dalyko mokymo programą į atskirus blokus ir modulius pagal specifinius konkrečios mokyklos ir mokinių grupės poreikius:
11.1. atsisakyta labai detalaus dalyko turinio išdėstymo pagal temas;
11.2. mokinių pasiekimai (žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos) aprašomi ne vieneriems metams, o dvejų metų koncentrui (11–12 klasėms), taip mokytojams atsiveria galimybė lanksčiau planuoti ugdymą;
11.3. Bendrosiose programose labiau orientuojamasi į laukiamus mokymosi pasiekimus;
11.4. parengta daugiau pasirenkamųjų kursų ir modulių įvairių polinkių ir poreikių mokiniams;
11.5 kiekvieno dalyko kurso programoje lentele pateikiami apibendrinti patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių požymių aprašai padės individualizuoti ugdymo uždavinius skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams.
12. Siekiant suteikti ugdymo turiniui konceptualiai pagrįstą struktūrą ir išplėsti mokytojų galimybes prieiti prie bendros nuomonės šiuolaikinio ugdymo planavimo, mokymo ir mokymosi metodų taikymo ir mokinių pasiekimų vertinimo klausimais, dalykų bendrosiose programose:
12.1. labiau remiamasi mokymosi, o ne dalyko logika;
12.2. skirsnyje „Dalyko struktūra“ aprašoma dalyko kompetencijos struktūra;
12.3. nuodugniai aprašomos ugdomų kompetencijų pagrindą sudarančios nuostatos ir gebėjimai;
12.4. skirsnyje „Programos įgyvendinimas“ išvardijamos ir trumpai aptariamos rekomenduojamos mokymo(si) metodikos, mokymo(si) aplinkos naujovės.
13. Vidurinio ugdymo turinio pokyčiai turi vykti palengva, pagal švietimo sistemos ir švietimo dalyvių pasirengimą. Brandos egzaminų pokyčiai negali vykti atskirai nuo ugdymo turinio kaitos ir turi atitikti realiai įvykusius ugdymo turinio pokyčius.