5. Istorija – socialinio ugdymo dalis
5.1. Paskirtis
 
5.1.1. Istorijos vidurinio ugdymo bendroji programa (toliau – Programa) skirta pedagogams, mokymo priemonių rengėjams, švietimo administratoriams ir visiems, susijusiems su istorijos mokymu 11–12 (III– IIV gimnazijų) klasėse. Programa skiriama mokykloms, kuriose mokomasi lietuvių arba tautinės mažumos kalba. 11–12 klasėje mokiniai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį kursą. Programoje apibrėžiama istorijos kaip mokomojo dalyko tikslas ir uždaviniai, nustatoma bendrojo ir išplėstinio kurso turinio apimtys, mokinių pasiekimai, pateikiami pasiekimų vertinimo pagal lygius kriterijai.
5.1.2. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje istorijos dalykas priklauso socialinio ugdymo sričiai. Lietuvos Respublikos mokslų klasifikatoriuje istorija priskirta humanitarinių mokslų grupei (žr. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2418 patvirtintą klasifikatorių). Humanitarinio ugdymo(si) paskirtis – ne tik suteikti žinių, bet ir mokyti interpretuoti turimas žinias, susieti jas su vertybėmis ir padėti mokiniui įžvelgti savo būties prasmę. Tad istorija socialinio ugdymo srityje, kurią sudaro filosofija, geografija, teisė, ekonomika ir verslumas, psichologija, turi atliepti tiek humanitarinio, tiek socialinio ugdymo paskirtis. Istorija šioje srityje nagrinėja visuomenės kaitą laike.
5.1.3. Visą mokyklinį istorijos kursą galima būtų apibrėžti kaip istorinio laiko (chronologijos), istorinės erdvės ir temų (sričių) visumą. Pagrindinėje mokykloje siekiama aprėpti visas istorijos temas (sritis) – politiką, ūkį, visuomenę, kultūrą, kasdienį gyvenimą, visą istorinę erdvę – pasaulio istoriją ir visą istorinį laiką – nuo žmogaus atsiradimo iki šių dienų. Tokia plati istorijos turinio apimtis verčia domėtis tik pačiomis pagrindinėmis tendencijomis ir nereikalauja išsamiau nagrinėti problemų. Todėl pagrindinėje mokykloje įgyjamas bendras žmonijos istorinės raidos supratimas.
Antrą kartą tokį bendrą supratimą teikti netikslinga. Žinių apie žmonijos praeitį yra tiek daug, kad nėra įmanoma, o ir netikslinga jų visų perduoti. Todėl viduriniame ugdyme iš daugelio pagrindinių istorijos teminių sričių akcentuojama viena svarbiausiųjų – visuomenės istorija. Visuomenė kaip pagrindinė teminė sritis pasirinkta todėl, kad kiekvienas asmuo veikia visuomenėje, yra visuomenės narys. Be to, visuomenės istorija yra labiausiai kitas istorijos kurso sritis – politiką, kultūrą, ūkį – integruojanti istorijos dalis.
Daugiausia dėmesio šiame istorijos kurse skiriama Lietuvos visuomenei. Savo visuomenės raidos pažinimui pirmenybė teikiama todėl, kad paties pažįstančiojo socialinė aplinka yra jam artimesnė, geriau suprantama ir interpretuojama. Nuodugnesnis savosios visuomenės pažinimas geriau atliepia mokymo(si) kontekstualumo reikalavimą.
5.1.4. Vidurinio ugdymo pakopos istorijos kursas nėra tik siauras Lietuvos visuomenės istorijos kursas. Jame taip pat nagrinėjami kitų istorijos sričių faktai, reiškiniai ar procesai. Lietuvos politine, ūkio, kultūros istorija šiame kurse naudojamasi tiek, kiek tai padeda atskleisti visuomenės pokyčius įvairiais praeities laikotarpiais. Taip pat neapsieinama be kitų visuomenių ir kultūrų praeities procesų pažinimo. Jie padeda suprasti savoje visuomenėje vykusius ir vykstančius procesus.
XI–XII klasėje rekomenduojama skirti maždaug vienodai laiko Lietuvos visuomenės raidos ir jos konteksto pažinimui.
​​​​​