7.1. Bendrosios nuostatos, paskirtis
 
7.1.1. Lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos paskirtis – apibrėžti lietuvių gestų kalbos (LGK) kaip mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, mokinių pasiekimų vertinimo rodiklius ir nusakyti orientacines ugdymo gaires. Bendroji programa nusako ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius), laukiamus ugdymo rezultatus, taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi mokiniai (ugdymo turinį ir metodus), kad įgytų jiems būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Mokinių pasiekimų lentelėje apibrėžiami mokinių gebėjimai, žinios ir supratimas, nusakoma, kaip mokiniai turėtų pademonstruoti, ko yra išmokę (nurodyti, paaiškinti, analizuoti, sukurti, teikti pavyzdžius, kelti hipotezes, palyginti ir pan.).
11–12 klasės mokiniai gali rinktis bendrąjį lietuvių gestų kalbos kursą.
7.1.2. Lietuvių gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba, suteikianti galimybę dalyvauti savo bendruomenės ir savo šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Ji turi didelę reikšmę kurčiųjų mokinių asmenybės vystymuisi kaip bendravimo, ugdymo(si) ir saviraiškos priemonė.
7.1.3. Lietuvių gestų kalba yra vizualioji kalba, nes ji yra suvokiama rega, veikia (funkcionuoja) nepriklausomai nuo garsinės aplinkos ir yra perteikiama veido išraiškos ir kūno judesių priemonėmis. Lietuvių gestų kalba savo struktūra skiriasi nuo lietuvių (tiek rašytinės, tiek sakytinės) kalbos. Dėl esminių skirtumų tarp šių kalbų neįmanoma tuo pačiu metu vartoti ir lietuvių gestų kalbą, ir lietuvių kalbą. Gestų kalba yra vienintelė kalba, kurią natūralioje aplinkoje išmoksta asmenys, negalintys suvokti garso ir kalbos klausa. Gestų kalba neturi rašytinės formos.
7.1.4. 1991 m. Pasaulio kurčiųjų federacijos kongresas priėmė dokumentą, rekomenduojantį suteikti teisę kurtiesiems vaikams ugdytis dviem kalbomis: gimtąja gestų kalba ir valstybine kalba. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu 1996 m. (2 str. 11 punktas) lietuvių gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba.
7.1.5. Programoje vartojamos specifinės dalyko sąvokos
Kalbos vartojimas – gebėjimas suprasti ir perteikti informaciją lietuvių gestų kalba.
Kalbėjimas – minčių ir jausmų reiškimas gestų kalba.
Klausymas – gebėjimas matyti rodomų gestų visumą ir suprasti jais reiškiamą prasmę.
Literatūrinis ugdymas – mokymasis suprasti gestų kalba sukurtus grožinius tekstus bei perteikti gestų kalba (versti, atpasakoti, suvaidinti) verbalinius grožinės literatūros kūrinius ar jų ištraukas.