1. Ugdymo srities paskirtis

1.1. Kalbos – svarbi bendrojo ugdymo dalis, kuri sudaro sąlygas mokinių kalbinio, literatūrinio ir kultūrinio ugdymosi plėtotei; emocinei, kultūrinei, dorovinei, socialinei brandai; tautinės, pilietinės tapatybės, savivertės formavimuisi. Nagrinėdami grožinės ir negrožinės literatūros kūrinius, mokiniai atranda juose glūdinčią išmintį, žmogaus ir tautos egzistencinę patirtį, ugdosi estetinius jausmus, kūrybinį ir kritinį mąstymą.
1.2. Analizuodami iškiliausius literatūros kūrinius ir kitus kultūros tekstus, aptardami kultūros ir socialinį kontekstą, mokiniai turtina savo estetinę patirtį, vertina literatūrą kaip atsakančią į svarbiausius gyvenimo klausimus; suvokia įvairią žmogaus egzistencijos, meno, psichologinę, filosofinę, istorinę problematiką ir literatūrinio kalbėjimo įvairovę, susidaro literatūros tradicijos vaizdą, gerina literatūros rūšių, žanrų ir stilių specifikos pažinimą; supranta, kaip interpretacija priklauso nuo kultūrinės patirties; ugdosi toleranciją, pagarbą kitam.
1.3. Skaitydami negrožinius tekstus, aptardami jų tematiką, problematiką, sandarą ir raiškos būdus, kultūrinį kontekstą, mokiniai mokosi konstruktyviai, kūrybingai diskutuoti aktualiais asmeniniais, visuomenės ir kultūros klausimais, juos suprasti ir vertinti; ugdytis stiliaus individualumą, jausti atsakomybę už savo žodžių tikslumą, aiškumą, daromą poveikį adresatui.
1.4. Vidurinio ugdymo programoje daug dėmesio skiriama viešajam (dialoginiam ir monologiniam) kalbėjimui, nes demokratiškame intensyvių pokyčių amžiuje kalbėjimas yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių įvairiose asmens veiklos srityse. Mokiniai suvokia, kokia svarbi yra kalba jų bendravimui su artimaisiais, kaip padeda išsaugoti pozityvią moralinę aplinką ir kokia ji gali būti pavojinga, jei tampa žmonių kiršinimo ir manipuliavimo jais priemone. Todėl mokosi pažinti ir vertinti informacijos, idėjų, argumentų patikimumą, skirtingus požiūrius, etiškai ir argumentuotai ginti tiesą, tapti sąmoningais valstybės piliečiais.
1.5. Mokydamiesi užsienių kalbų mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, formuotis bendruosius kalbos kultūros ir komunikacijos gebėjimus. Kitokios gyvensenos, mąstysenos, jausenos pažinimas ir gretinimas su savąja sudaro sąlygas plėtotis kultūrinei savimonei, pasirengti gyventi daugiakultūriame pasaulyje. Suvokdami įvairių tautų kultūros vertybes mokiniai ugdosi toleranciją kultūrų įvairovei ir pasitikėjimą savo nacionaline kultūra.
1.6. Vidurinio ugdymo programos kalbinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis asmeninį santykį su kalba ir literatūra, kultūra, lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį. Pagrindinėje mokykloje iš(si)ugdyti gebėjimai suvokti ir kurti įvairių stilių ir žanrų tekstus yra toliau tobulinami, siekiant turinio ir kalbinės raiškos dermės; kalbos sandaros žinios ir taisyklingo kalbos vartojimo gebėjimai plėtojami pagal poreikius.
1.7. Lietuvių kalbos ir literatūros programa ir užsienio kalbos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems programa pateiktos kaip Vidurinio ugdymo programų 2 priedo 6 ir 10 punktas.