1.  Grafinio dizaino bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. 
     Grafinis dizainas – meninio ugdymo dalis. Programa skiriama tiems mokiniams, kuriems patinka vizualiai reikšti savo mintis ir idėjas, kuriems svarbu, kad įvairūs tekstai ir jų teikiama informacija būtų gyva, judri, patraukli, įgytų spalvą ir vaizdą. Kuriant tokią informacijos grafinę aplinką, reikalinga estetinė nuovoka, elementarus dailės kalbos suvokimas, kompozicinių principų pažinimas ir informacinių komunikacinių technologijų valdymas. 
     Programos paskirtis – suteikti mokiniams dailės suvokimo ir informacinės kultūros pagrindus per siauresnę dailės pažinimo sritį – grafinį dizainą – ir laiduoti bendrąkultūrinį mokinių išprusimą bei komunikacinių technologijų taikymo patirtį, ugdyti meninę bei estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo reikmes. 
     Pasirinkę tokią dailės studijų sritį, mokiniai galės įgyti spaudos šrifto ir kaligrafijos meno suvokimo pagrindus, įgis patirties kurdami leidinių ir reklaminės spaudos dizainą, vizualizuodami informaciją tradicinėmis ir šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, išmoks naudotis programine bei technine grafinio dizaino įranga – mokysis kurti vaizdą skaitmeninėmis technologijomis ir apdoroti kompiuterių programomis, bus sudarytos galimybės mokytis maketuoti spaudinius ir interneto svetaines. 
     Mokydamiesi grafinio dizaino mokiniai įgis universalios patirties, kuri padės lengviau ir geriau veikti ateityje, pasiekti aukštesnę grafinę kultūrą, gebės orientuotis, kaip grafinis dizainas naudojamas reklamoje, kuriant firminį stilių, mokės nustatyti knygų, prekinių ženklų, pakuočių ir t. t. grafinio dizaino vertingumą. 
     Įgyta meninė patirtis jaunuoliams padės pritaikyti savo įgūdžius studijuojant aukštojoje mokykloje. 
     Ugdytinos šios vertybinės nuostatos: 
     pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius;
     atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu; 
     pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką; 
     savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi. 
     Pagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie: 
     asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus; 
     pilietinis sąmoningumas  – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus; 
     mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti; 
     verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis; 
      komunikavimas  –  įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja; 
     kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.