26. Aktualumas, samprata, tikslas, uždaviniai
 
26.1. Aktualumas. Europos Sąjungos šalių patirtis liudija, kad prevencinės programos, paremtos fragmentišku švietimu sveikatos srityje ir orientuotos vien į vaiko pažintinius procesus, veik nekeičia jo elgsenos ir socialinės sąveikos. Norint išvengti priekabiavimo, žalingų įpročių, priklausomybės ligų ir gyvenimo krizių sukeliamų žmogaus elgesio sutrikimų, būtina sudaryti sąlygas ir galimybes mokinių veiklai, grindžiamai bendradarbiavimu, ir į veiklą įtraukti mokinius. Tik tokioje veikloje mokinys įgis ir tobulins socialinio bendrabūvio įgūdžius, ugdysis atsakomybę, atjautą, pasitikėjimą savimi ir atsparumą rizikos veiksnių poveikiui.
26.2. Samprata. Prevencija tai įvairių priemonių taikymas siekiant išvengti neigiamų gyvenimo reiškinių mokinių aplinkoje ir ugdyti mokinių atsparumą dar iki susiduriant su jais. Šiuolaikinės prevencinės programos apima visuminį žinių, gyvenimo įgūdžių, nuostatų ir vertybių ugdymą. Šių programų ugdomoji paskirtis – rengti jaunus žmones gyvenimui, ugdyti brandžią ir dorovingą asmenybę, gebančią kurti ir palaikyti brandžius tarpasmeninius santykius, puoselėti sveikatą ir pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai; prevencinė paskirtis vykdyti žalingų įpročių, priklausomybės ligų, elgesio krizių prevenciją.
Svarbu ne tik teikti informaciją apie žalingus įpročius, priklausomybės ligas, jų pasekmes ar sveikos gyvensenos pranašumus daug svarbiau per kryptingą pozityvią veiklą keisti netinkamas mokinių nuostatas, elgesio modelius, remiantis visuomenėje, šeimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujančiomis nuostatomis ir vertybėmis.