XI. Pilietiškumo ugdymo integruojamoji programa
 
34. Aktualumas, samprata, tikslas ir uždaviniai
34.1. Visuomenės gerovė priklauso nuo sąmoningų, jaučiančių asmeninę atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje, savo teises ir pareigas suprantančių piliečių, gebančių konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, geti analizuoti socialinę, politinę ir kultūri tikrovę, galinčius joje kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje pliuralistinėje visuomenėje.
 
34.2. Samprata. Pilietiškumo kompetencija suprantama, kaip įgytos žinios, gebėjimai ir išsiugdytos nuostatos, būtinos aktyviai ir atsakingai dalyvauti Lietuvos demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės gyvenime.
 
34.3. Tikslas. Ugdyti mokinių pilietiškumo kompetenciją.
 
34.4. Uždaviniai. Pilietiškumo ugdymo integruojamąja programa siekiama, kad mokiniai:
  • įgytų supratimą apie asmens teises ir pareigas, bendruomenės ir visuomenės struktūrą, jų tvarkymosi būdus, pagrindines valdžios institucijas ir funkcijas, demokratijos vertybes ir principus;
  • ugdytųsi aktyvaus ir atsakingo dalyvavimo mokyklos, vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime gebėjimus;
  • išsiugdytų pilietines ir tautines vertybes, mokytųsi jomis grįsti savo elgesį ir veiklą asmeniniame bei viešajame gyvenime. 
35. Mokin pasiekimai. Kad įgytų pilietiškumo kompetenciją, mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:
  • Pripažinti, gerbti ir remti pagrindines demokratijos vertybes ir principus: asmens ir tautos teises, laisves, teisingumą, lygybę, solidarumą, atsakomybę ir pan. Įsipareigoti juos skleisti asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.
  • Pripažinti ir gerbti vienas kito teises ir laisves. Nusiteikti aktyviai naudotis savo teisėmis ir sąžiningai atlikti pilietines savo pareigas.
  • Gerbti tautos ir valstybės tradicijas, jos interesus, prisidėti prie savo tautos vertybių puoselėjimo. Būti atsakingam tautos paveldo išsaugojimą.
  • Branginti Lietuvos tautos politinę nepriklausomybę, įsipareigoti išlaikyti ir stiprinti jos valstybingumą. Suvokti, kad tautos gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo asmeninio indėlio.
  • Nuolat domėtis aktualiomis Lietuvos ir pasaulio visuomenės problemomis, sprendimų paieškomis, socialimis, kultūrimis, ekonomimis ir politinėmis aktualijomis. Siekti būti atsakingu, įsipareigojusiu, informuotu ir aktyviu pilietinės visuomenės nariu.
  • Kritiškai ir konstruktyviai vertinti žiniasklaidos priemonių ir viešosios nuomonės teikiamą informaciją apie valstybės gyvenimo reiškinius ir pilietinės visuomenės būklę.
  • Suvokti save kaip atsakingą ir aktyvų rinkos dalyvį, galintį priimti racionalius sprendimus.
  • Pilietinės visuomenės gyvenime aktyviai naudotis savo dalyvavimo teise, demokratinio poveikio priemonėmis ir būdais (diskusija, derybos, susitarimas, balsavimas, protestas ir kt.).
  • Kasdienėje veikloje vadovautis pilietinės kultūros principais: atsakomybe, tolerancija, kritiškumu ir dalyvavimu.
  • Siekti savarankiškumo, neprarasti savigarbos ir žmogiškojo orumo.
  • ti sąžiningiems, atsakingai vykdyti pilietinius įsipareigojimus.
  • Pripažinti kiekvienos kultūros išskirtinumą, tolerantiškai vertinti kultūrų įvairovę. Gerbti kitą, toleruoti įvairias vertybes ir požiūrius.
  • Prisiimti atsakomybę taikaus sambūvio rimą ir stiprinimą, nusiteikti taikiai spręsti konfliktus.
  • Siekti solidarumo ir socialinio teisingumo. 

36. Pilietiškumo ugdymo integruojamosios programos santykis su bendrosiomis programomis.

36.1. Pilietiškumo ugdymas turėtų būti integruotas:

  • į visus mokomuosius dalykus;
  • į formalųjį ir neformalųjį ugdymą.
36.2. Čia pateikiamos kai kurios apibendrintos pilietiškumo integrojamosios programos įgyvendinimo idėjos:
36.2.1. Pilietiškumo ir dorinį ugdymą sieja nuostatos, kad šiuolaikinei demokratijai būtina teisinę piliečių savimonę ugdytis kartu su dorine savimone, todėl siekiama išugdyti sąmoningą pilietį, gebantį kiekvieną savo veiksmą grįsti visuomeniniu nuovokumu bei doriniais principais.
36.2.2. Istorijos kursas leidžia brandinti pilietines, tautines, patriotines nuostatas.
36.2.3. Su kalbų dalykais (lietuv bei užsienio kalbomis) ryšiai tutų būti itin glaudūs. Jos įveda mokinius į plačią tautos ir pasaulio kultūros erdvę. Lietuvių kalbos mokytojas nestokoja progų aptarti asmens ir piliečio brandos problemas, piliečio ir valstybės bei tautos santykį su kultūros raida, kultūros, ekologijos klausimus. Visus dalykus sieja bendras rūpinimasis žodine bei rašytine asmens raiška, jos kultūra (diskutavimas, oponavimas, argumentavimas, projektavimas ir kt.). Raiškos kultūra kiekvienam piliečiui būtina ne tik pragmatiniu požiūriu, bet ir ugdant gebėjimą bendradarbiauti.
Be to, per gimtosios kalbos pamokas mokomasi įvairių šių komunikacijos formų, tarp jų ir viešo kalbėjimo (įvairūs pranešimai, deklaracijos, kreipimaisi, protestai ir t.t.) ar rašymo (protokolas, pranešimai, sutartys ir t.t.).
36.2.4. Su menais sieja siekis ugdyti pilietinę poziciją kultūros paveldo atžvilgiu ir teigiamą kultūros politikos sampratą.
36.2.5. Su matematika pilietiškumo ugdymą sieja visuomenės reiškiniams tirti naudojami matematiniai, ypač statistiniai metodai, taip pat bendras siekis ugdyti loginį mąstymą.
36.2.6. Geografiją ir gamtos mokslus su pilietiškumo ugdymu sieja darnaus vystymosi tematika, ekologijos ir kultūros klausimai.
36.2.7. Su technologijos dalyku sieja siekis ugdyti racionalų ir atsakingą
požiūrį į ūkio tvarkymą, puoselėti tautinės kultūros tradicijas.
36.2.8. Su kūno kultūra sieja siekis kelti bendradarbiavimo kultūrą, ugdyti tam tikras pilietines nuostatas.
36.3. Pilietiškumo ugdymas integruojama į visų mokomųjų dalykų programas. Lentelėje „Pilietiškumo ugdomo integracija“ koncentrais (5-6, 7-8, 9-10 klasės) pateikiami pilietiškumo ugdymo integravimo aspektai įvairių mokomųjų daly programose: nurodomos pilietiškumo ugdymo veikos sritys ir ugdytinos nuostatos bei jiems įgyvendinti numatyti mokinių pasiekimai atskirų mokomųjų dalykų programose. Žinių, supratimo ir gebėjimų grafų numeravimas sutampa su nurodyto mokomojo dalyko pasiekimų numeravimu atitinkamoje bendrojoje programoje.
 
37. Rekomenduojama literatūra
  1. Autorių kolektyvas. Pilietinės kompetencijos pagrindai. Mokytojo knyga. Vilnius: Kronta, 2006.
  2. Autorių kolektyvas. Pilietinis ugdymas mokykloje. Vilnius: AB OVO, 1998.
  3. Degėsys L., Aškinytė R. Mano ir tavo šalis Lietuva. Sociokultūrinio ir pilietinio ugdymo vadovėlis. Vilnius: Kronta, 2003.
  4. Indrašienė, V. Socialinio ugdymo technologijos. Mokomoji knyga. Vilnius, 2004.
  5. Pasaulio paveldas – jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti. Mokymo vadovas pedagogams. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2005.
  6. Projektas Pilietis. Mokytojo knyga. , Vilnius: Danielius, 1999.
  7. Pilietis. Pilietinio ugdymo projektas 7–10 klasėms. Vadovėlis. Vilnius: Danielius, 1999.
  8. Zaleskienė I. Dirbame kartu. Pilietinės visuomenės pagrindai. Mokytojo knyga 10 klasei. Vilnius: Esinija, 2000.
  9. Zaleskienė I., Žadeikaitė L., Imkis atsakomybės. Problemų sprendimas bendruomenėje. Vilnius: Regioninis pilietinės edukacijos centras, 2004.
  10. Zaleskienė I. Piliečio ugdymas. Metodinė priemonė. Vilnius: Esinija, 1998.
  11. Zaleskienė I. Pilietinio ugdymo socialinė dimensija. Vilnius: UAB „BSPB“, 2004.
  12. Pilietinis ugdymas mokykloje. / Sudarė Arūnas Poviliūnas, Laimutis Deveikis. Vilnius: AB OVO, 1998.
  13. Mokyklos bendruomenė ir demokratiniai rinkimai. Vilnius, 1997.
  14. Pilietiškumo ugdymo bendroji programa.Vilnius, Švietimo aprūpinimo centras, 2008.