1. Srities paskirtis
 
I. Bendrosios nuostatos
1.1. Įgyvendinant meninio ugdymo dalykų bendrąsias programas siekiama, kad mokiniai įgytų bendrąją meninę kompetenciją, t. y. mokėjimą kūrybingai reikšti save meninės raiškos priemonėmis ir suprasti bei vertinti savo pačių ir kitų meninę kūrybą. Mokiniai, išsiugdę meninę kompetenciją, turėtų gebėti savarankiškai ir pagrįstai rinktis tolesnio mokymosi bei dalyvavimo meninėje kūryboje ir kultūroje galimybes, lanksčiai prisitaikyti prie sparčių darbo ir užimtumo pokyčių šiuolaikiniame gyvenime.
1.2. Meninis ugdymas glaudžiai siejamas su ugdymu menu, t. y. su plačiai suprantama įtaka emocinei, dvasinei, intelektinei, fizinei mokinių brandai. Meninė mokinių kūryba ir meno suvokimas atspindi dvasinį pasaulį tai, patyrė, suprato, išsiaiškino, laiko vertinga arba nevertinga kaip žmonės ir kaip piliečiai. Tiek mokinių meninės kūrybos gebėjimai, tiek ja perteikiamas turinys turėtų būti laikomi lygiai svarbiais. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad meninio ugdymo rezultatai pasirodys ne vien kūrinių pavidalu, bet ir mokinių elgesiu, bendravimu, kasdieniu gyvenimu. Šiuo požiūriu pačių mokinių meninė raiška – reikšmingiausia veikla. Ji tai savotiškas veidrodis, į kurį žvelgdami mokiniai gali pažinti save, savo vidinį pasaulį ir jį keisti.
1.3. Meninio ugdymo dalykų bendrųjų programų turinys taip pat padeda ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas: mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę, reikalingas sėkmingai veikti įvairiose gyvenimo ir darbo srityse. Įgytus pagrindus mokiniai tobulins mokydamiesi visą gyvenimą.
1.4. Įgyvendinant meninio ugdymo dalykų bendrąsias programas siekiama didinti kultūrinį mokinių sąmoningumą. Jaunuoliams, kurie gyvens ir dirbs šiuolaikinėje intensyvaus tarpkultūrinio bendravimo erdvėje, svarbu būti atviriems ir tolerantiškiems žmonių pažiūrų, papročių, tradicijų, vertybių įvairovei. Meninė
kūryba, kaip vienas kitas kultūros šaltinis, sudaro mokiniams daug galimybių pažinti gimtąją ir kitų tautų, socialinių grupių kultūras, rūpintis paveldu, kūrybingu integravimu į šiuolaikinę kultūrą ir ekonomiką. Ypač šiuo požiūriu svarbu susipažinti su tradicine kultūra. Pažindami gimtąją kultūrą, gerbdami, mokiniai gali išsiugdyti aiškų kultūrinį tapatumą, tapti visaverčiais savo šalies ir Europos piliečiais.
1.5. Meninio ugdymo elementai turėtų būti integruojami į kitų mokomųjų dalykų pamokas siekiant gerinti mokymo ir mokymosi kokybę. Panaudojant menus, lengvai pažadinamos teigiamos emocijos, įveikiama nereikalinga įtampa, palengvinamas bendravimas taip sukuriamos palankios protinei veiklai sąlygos. Mokymasis meninėje aplinkoje yra patrauklesnis, jo tempas spartesnis, pasiekti rezultatai ilgiau išlieka. Meninio ugdymo dalykų pamokose sukuriamos dar didesnės galimybės mokiniams patirti emocinę iškrovą, spręsti vidinius ir tarpasmeninius konfliktus, patirti kūrybinį džiaugsmą, moralinį pasitenkinimą, ugdytis pasitikėjimą, – visos šios psichologinės pasiekos yra labai svarbios.
1.6. Visų mokinių meninės kūrybos rezultatai kuria patrauklios, atviros įvairovei ir tobulėjimui mokyklos įvaizdį. Dalis mokinių parodo išskirtinius meninius gebėjimus. Itin svarbu, kad gabieji ir besidomintys menu mokiniai būtų laiku pastebėti ir paskatinti lankyti papildomos veiklos būrelius, studijas, meninio ugdymo mokyklas pagal savo polinkius ir interesus. Nemenka dalis liks „užsidegę“ menais visą gyvenimą, taps profesionalais, kūrybinės industrijos darbuotojais, menų mokytojais ar tiesiog menininkais, apie kuriuos žymusis meno filosofas E. W. Eisneris rašo: „Sakydamas „menininkai“ turiu galvoje nebūtinai tapytojus ar šokėjus. kalbu apie žmones, kurie plėtoja idėjas, yra išsiugdę jausmus, įgūdžius, vaizduotę kurti tinkamus kūrinius, nesvarbu, kurioje srityje darbuotųsi. Didžiausias pagerbimas žmogui tai pasakyti, kad jis yra menininkas, nors dirba dailide, virėju, inžinieriumi, fiziku ar mokytoju. Kitiems menai bus svarbi vartojimo sritis, padedanti naujo pažvelgti į save, savo ir visuomenės gyvenimą. Visa to pradžia mokyklinės menų pamokos. Todėl itin svarbu, kad jos mokinių nenuviltų, kad būtų kuo kokybiškesnės.