1. Ugdymo srities paskirtis 

Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir žmogaus kul­tūros dalis. Ji yra svarbus abstrakčiojo dedukcinio ir indukcinio, empirinio patyriminio, eksperimentinio pažinimo instrumentas. Matematikos dalykui tenka išskirtinė reikšmė ugdant mokinių gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą, analitinio bei sintetinio suvokimo ir pažinimo galias. Žinomų matematikos sąvokų, matemati­nių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas ir taiky­mas kiekvienam mokiniui sudaro prielaidas ne tik pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo ir veiklos kultūrą, bet ir padeda jam tiek praktinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.
Perteikiamos žinios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik tuomet, jei moki­nys jas supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodėl mokosi. Neįmanoma išlavinti aukštesniųjų gebėjimų, jeigu turimos žinios yra fragmentiškos, nesuprastos, todėl pirmiausia siekiama, kad kiekvienas pagrindinę mokyklą bai­giantis mokinys gerai suprastų pagrindines matematikos sąvokas ir procedūras. Didėjant informacijos kiekiui ir tobulėjant informacinėms technologijoms, tam­pa aktualu ne tiek įsiminti gausybę faktų, kiek atpažinti situacijas, klausimus, į kuriuos gali atsakyti ar jau atsakė matematika. Svarbu išmokti formuluoti mate­matines prielaidas, hipotezes, išmanyti informacijos paieškos būdus, įgyti sam­pratą apie informacijos paieškos metodus ir algoritmus.
Mokant matematikos siekiama ne tik matematikos, kaip mokomojo dalyko, tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo, ben­dravimo bei bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Greitai kintančiomis šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis svarbu mokinius išmokyti mokytis matemati­kos, susirasti reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, atsirinkti, anali­zuoti, kritiškai vertinti ir perteikti kitiems.
Visi mokiniai, nesvarbu, kokie gabumai, polinkiai ar mokymosi ypatu­mai, turėtų pajusti matematikos grožį ir praktinę jos teikiamą naudą. Pagrindinėje mokykloje kiekvienas mokinys, mokydamasis matematikos, turi patirti sėkmę.
Tai pasiekiama sudėtingus uždavinius skaidant į smulkesnius ir taikant „nuo paprastesnio prie sudėtingesnio pagal kiekvieno intelektines galias“ metodologijas. Matematikos ugdymo turinys, jo perteikimo būdai ir tam tikslui taikomi metodai turi padėti mokiniui susidaryti į mokymosi sėkmę ir matematikos mokymosi prasmingumą orientuotas nuostatas ir bendruosius ugdymo tikslus atitinkančią vertybių sistemą.