22. Aktualumas, samprata, tikslas, uždaviniai
 
22.1. Aktualumas. Švietimas padeda išsaugoti ir atnaujinti visuomenėje bendrą kultūrinį pagrindą, spręsti didėjančios socialinės ir kultūrinės įvairovės klausimą. Lietuvai įstojus į ES, reikia papildomų pastangų, kad mokiniai ir visuomenė susiformuotų priklausymo gimtajai kultūrinei bendruomenei etninei, tautinei, europinei jausmą, be kurio neįmanomas atviras ir pagarbus požiūris į kitas kultūras. Lietuva tampa patraukli vis didesniam imigrantų skaičiui, todėl kultūrinė įvairovė šalyje didėja ir ateityje didės. Būtina, kad mokiniai pasirengtų kultūriniam dialogui su Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovais, imigrantais, turistais, taip pat, patekę į kitų šalių kultūrinę aplinką, gebėtų prie jos prisitaikyti. Tautinių mažumų atstovams, gyvenantiems Lietuvoje, svarbu gerai pažinti mūsų visuomenės istorinį - kultūrinį kontekstą, kad galėtų į jį integruotis.
22.2. Kultūros paveldas (materialusis ir nematerialusis) yra svarbus skatinant pilietinį bendrumą, toleranciją ir darnų įvairių kultūrų sugyvenimą. Šiandien labiau nei kada nors anksčiau kultūros paveldui kyla grėsmė dėl globalizacijos, kultūrinio supanašėjimo, urbnizacijos, kitų veiksnių. Būtina išsaugoti ateinančioms kartoms kultūros formų įvairovę, ypač tas, kurioms yra realus pavojus išnykti (žodinę kūrybą ir kt.).
22.3. Žinių visuomenėje daug reikšmės teikiama žmogaus kūrybiniams gabumams ir talentams, pasireiškiantiems ne vien meno, bet ir visose kitose veiklos srityse. Vis labiau plečiasi kūrybinės industrijos veikla (dizainas, reklama, filmų kūrimas, televizija, žaidimai, kt.), ji tampa svarbia verslo šaka. Kultūrų paveldas tampa svarbiu informacijos ir kūrybinių idėjų šaltiniu. Mokiniai turi suvokti, kaip jie gali atverti savo kūrybines išgales ir dalyvauti įvairioje kūrybinėje kultūrinėje veikloje, glaudžiai susijusioje su ekonomine nauda. Mokiniai taip pat turėtų išmokti vertinti estetines raiškos formų savybes kasdieniame gyvenime, meninėje ir kitokioje kūryboje.
22.4. Samprata. Kultūra yra visuma kūrinių, kuriuos yra sukūrusi žmonija, atskiros tautos ir kūrėjai. Tai įvairių tautų, grupių kūrybinės raiškos formos, jomis išreiškiamos vertybės, idėjos, žinios ir joms sukurti reikalingi įgūdžiai, tradicijos, kuriomis sukaupta patirtis perduodama kartos į kartą. Kultūrinis moningumas yra asmens kompetencija, kuri reiškiasi mokėjimu pripažinti, gerbti, saugoti kultūrinę įvairovę ir dalyvauti socialiai vertingoje kultūrinės raiškos veikloje.