10. Lietuvių gestų kalbos pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis apibrėžti lietuvių gestų kalbos (LGK) kaip mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, nusakyti mokinių pasiekimų lygių požymius ir orientacines ugdymo gaires.
Lietuvių gestų kalba yra gimtoji Lietuvos kurčiųjų kalba, suteikianti galimybę dalyvauti savo bendruomenės ir savo šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Ji turi didelę reikšmę kurčių mokinių asmenybės vystymuisi kaip bendravimo, ugdymo(si) ir saviraiškos priemonė.
Gestų kalba yra regimoji kalba, nes ji yra suvokiama rega, nepriklauso nuo garsinės aplinkos ir yra perteikiama mimika ir kūno judesiais. Lietuvių gestų kalba savo struktūra skiriasi nuo lietuvių (tiek rašytinės, tiek sakytinės) kalbos. Dėl esminių šių kalbų skirtumų neįmanoma tuo pačiu metu vartoti ir lietuvių gestų kalbą, ir lietuvių kalbą. Gestų kalba yra vienintelė kalba, kurią natūralioje aplinkoje išmoksta asmenys, negalintys suvokti garso ir kalbos klausa.
1991 m. Pasaulio kurčiųjų federacijos kongresas priėmė dokumentą, kuriuo rekomenduojama suteikti teisę kurtiems vaikams ugdytis dviem kalbomis: gimtąja gestų kalba ir valstybine kalba. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu 1996 m. (2 str. 11 punktas) lietuvių gestų kalba yra pripažinta gimtąja Lietuvos kurčiųjų kalba.
Programoje vartojamos specifinės dalyko sąvokos.
Kalbos vartojimas gebėjimas suprasti ir perteikti informaciją lietuvių ges kalba.
Kalbėjimas minčių ir jausmų reiškimas gestų kalba.
Klausymas gebėjimas matyti rodomų gestų visumą ir suprasti jais reiškia prasmę.
Literatūrinis ugdymas mokymas suprasti gestų kalba sukurtus grožinius tekstus ir perteikti gestų kalba (versti, atpasakoti, suvaidinti) žodinius grožinės literatūros kūrinius ar ištraukas.