Kalbinis ugdymas
Kalbinė veikla 
Kalbėjimas ir klausymas
Klausymosi reikšmė bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultūra.
Klausymosi strategijos (nuostata klausytis; klausymas su numatymu; faktų, datų, pavadinimų, svarbios informacijos pasižymėjimas).
Klausymosi grįžtamasis ryšys (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai).
Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą: informuoti, įtikinti, sudominti.
Kalbėjimas atsižvelgiant į turinį: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbėjimo temai.
Kalbėjimas atsižvelgiant į situaciją ir adresatą: oficiali, neoficiali situacija (kalbos stilistinė raiška).
Kalbėjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas ir detalus atpasakojimas, atpasakojimas keičiant asmenį, pasakos sekimas, knygos pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu). Pokalbis kaip kooperacija: minčių, jausmų, patirties, dalijimasis informacija, mąstymas kartu, siejamas vienos temos ir tikslų.
Adresato sudominimo būdai: intriguojanti pradžia, klausimai klausytojo mintims sužadinti, humoras.
Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: telefonu, troleibuse, parduotuvėje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, prašymas, padėka, atsiprašymas, atsisakymas, atsisveikinimas), jų leksinė ir gramatinė raiška.
Intonacijos reikšmė bendraujant.
Skaitymas
Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas.
Skaitymo įgūdžių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai).
Raiškusis skaitymas kaip prasmės pateikimo būdas.
Grožinių ir negrožinių tekstų skaitymas, jų specifikos suvokimas.
Atskiro žodžio prasmės suvokimo svarba visam tekstui.
Teksto suvokimo strategijos (reikšminių žodžių radimas, naudojimasis žodynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas su numatymu, klausimų kėlimas, perfrazavimas. Pasakojamojo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada vyksta veiksmas? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką veikėjas jaučia? Kuo baigiasi veiksmas?).
Rašymas
Rašymas paisant žanro reikalavimų: rašinys, asmeninis laiškas, sveikinimas, kvietimas; kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilėraštis, dienoraštis ir pan.).
Pažintis su rašymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodraščio rašymas, redagavimas, pateikimas.
Parašyto teksto įforminimas, pateikimas ir bendravimo kultūra.
Rašybos ir skyrybos, rašysenos reikšmė komunikuojant.
Rašymo strategijos (naudojimasis ortografijos žodynu, „minčių lietus“, planavimas).
Tekstas ir jo struktūra
Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ryšys su tema.
Teksto struktūra: įžanga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Rišlumas kaip teksto savybė. Rišlumo priemonės (reikšminiai žodžiai, sinonimai, įvardžiai, jungtukai).
Teksto tipai: dialogai, pasakojimas, aprašymas.
Būdvardžio reikšmė aprašymui, teksto vaizdingumui. Veiksmažodžio reikšmė pasakojimui, teksto dinamiškumui kurti.
Pasakojimo tipo teksto struktūros suvokimas: vietos, laiko, herojų pristatymas; veiksmo raida; kulminacija; veiksmo pabaiga; išvados.
Aprašymo tipo teksto struktūros suvokimas: daikto arba vietos pristatymas (trumpa istorija); visumos ir dalių aprašymas; savo santykių su daiktu arba vieta paaiškinimas.
 
Kalbos pažinimas ir vartojimas
 
Fonetika ir rašyba. Vokiečių kalbos balsių ir priebalsių taisyklingas tarimas, rašymas raidėmis. Taisyklingas žodžių kirčiavimas ir sakinių intonavimas. Priebalsių r ir h tarimo ypatybės. Kietasis ir minkštasis f priebalsis. Rašybos ir tarties pratybos (tekstai, greitakalbės). Naudojimasis rašybos ir taisyklingos tarties žodynais.
Leksika. Žodžio reikšmės suvokimas. Daugiareikšmiai žodžiai. Tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė. Sinonimai, antonimai, frazeologizmai, jų vartojimas kalboje. Leksikos ir frazeologijos pratybos, žaidimai, kryžiažodžiai. Dvikalbių žodynų naudojimas.
Morfologija. Kalbos dalys. Žinių apie kalbos dalis gilinimas: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis, jungtukas, prielinksnis, prieveiksmis, jų funkcijos. Veiksmažodžio laikų samprata, asmenys ir klasifikacija. Prielinksnių jungimas su daiktavardžiais ir įvardžiais.
Reikšminės žodžio dalys: šaknis, priešdėlis, priesaga, galūnė. Naujų žodžių daryba pasitelkiant priešdėlinę ir priesaginę žodžių darybą. Giminiškų žodžių samprata ir jų gretinimas.
Sintaksė ir skyryba.
Sakinys kaip prasminis kalbos vienetas. Tarinio, kaip sakinio pagrindo, ir veiksnio, kaip atlikėjo, išskyrimas. Vientisinio ir sudėtinio sakinio sąvoka, jų skyryba. Tiesioginių, skatinamųjų ir klausiamųjų sakinių vartojimas. Skyrybos ženklai sakinio gale.
Stilistika
Bendrieji stiliaus reikalavimai: aiškumas, tikslumas. Tinkamai pasirinkta kalbinė raiška atsižvelgiant į situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą (bendraamžis, vyresnis žmogus).
Kalbinės raiškos priemonės (sinonimai, antonimai, frazeologizmai, palyginimai, pakartojimai, retoriniai klausimai), jų paskirtis.
Dalykinio ir meninio teksto pagrindiniai bruožai.
 
Literatūros ir kultūros pažinimas
 
Literatūros rūšis: lyrika, epika, drama.
Literatūros žanrai: pasakos, padavimai, eilėraščiai, apysakos (Kurzgeschichte).
Literatūrinė fikcija: literatūrinė išmonė ar melas; tema, pavadinimas; meno tiesa ir tiesa gyvenime; vaizduojamasis ir tikrovės pasaulis. Vaizduojamojo pasaulio elementai: literatūros veikėjas, veiksmas, laikas, vieta.
Meninė kalba. Prozos ir poezijos kalba. Grožinė (meninė) kalba ir šnekamoji kalba. Kalbinės raiškos priemonės: garsų pamėgdžiojimas, palyginimas, pakartojimas.
Raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Eilėraščio intonacija. Ritmas eilėraštyje. Skaičiuotės. Eilėraščių deklamavimas. Poezijos arba prozos ištraukų mokymasis atmintinai.
 
Nagrinėjamų kūrinių temos, problematika ir vertybės. 
Europa, gyvenimas kartu.
Vaikas ir jo draugai. Draugystė.
Sveikata ir žmogaus kūnas. Sveikatos problemos, apsilankymas pas gydytoją.
Gyvenimas kaime ir mieste.
Baltijos jūra. Piratai ir vikingai.
Naminiai gyvūnai.
Gyvenamoji vieta. Namų tipai. Mano kambarys.
Sportas ir sveikata. Futbolas.
Mokykla ir mokymasis.
Muzika. Muzikos grupės.
Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
Kelionės. Nuotykiai.
Stebuklai, sapnai, svajonės, vaizduotė. Magijos ir fantastikos pasaulis.
 
Skaitomų ir analizuojamų kūrinių sąrašas:
 
Didesnies apimties kūriniai (Ganzschriften):
Till Eulenspiegel, G. Nielsen,
Man kann ruhig darüber reden, H. Spoerl,
Wenn ein Unugunu kommt, I. Korschunow,
Die Oma, P. Härtling,
Münchhausens Abenteuer, C. A. Bürger,
Das war der Hirbel, P. Härtling.
 
Per mokslo metus skaitoma po 2 didesnės apimties kūrinius bei pasirinktinai šių žanrų vokiečių klasikų, 1819 amžių bei šiuolaikinių rašytojų (J. W. Goethe, F. Schiller, H. Heine, W. Borchert, B. Brecht, H. Böll, S. Dach, T.H. Mann, H. Sudermann) kūriniai ar jų ištraukos: apsakymai, baladės, eilėraščiai, pasakos ir padavimai.