9.7. Turinio apimtis. Rusų kalba
 
Šios dalies tikslas padėti mokytojui susidaryti išsamų kalbos mokymo vaizdą, pateikti kaip visumą išskaidytas kalbos temas, integruotas į visas kalbinės veiklos rūšis.
 
9.7.1. 5–6 klasės
9.7.1.1. Kalbinis ugdymas
Kalbinė veikla
Kalbėjimas ir klausymas
Klausymo reikšmė bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultūra.
Klausymo strategijos (nuostata klausytis; klausymas ir numatymas; faktų, datų, pavadinimų, svarbios informacijos pasižymėjimas).
Klausymo grįžtamoji informacija (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai).
Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą informuoti, įtikinti, sudominti.
Kalbėjimas atsižvelgiant į turinį: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbėjimo temai.
Kalbėjimas atsižvelgiant į situaciją ir adresatą: oficiali, neoficiali situacija (stilistinė kalbos raiška).
Kalbėjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas ir detalus atpasakojimas, atpasakojimas keičiant asmenį, pasakos sekimas, knygos pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu). Pokalbis kaip kooperacija: dalijimasis mintimis, jausmais, patirtimi, informacija, mąstymas kartu, siejamas vienos temos ir tikslų.
Adresato sudominimo būdai: intriguojanti pradžia, klausimai klausytojo mintims sužadinti, humoras.
Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: kalbantis telefonu, troleibuse, parduotuvėje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, prašymas, padėka, atsiprašymas, atsisakymas, paguoda, atsisveikinimas), leksinė ir gramatinė raiška.
Intonacijos reikšmė bendraujant.
Skaitymas
Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymo įgūdžių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai).
Raiškusis skaitymas kaip prasmės pateikimo būdas.
Grožinių ir negrožinių tekstų skaitymas, specifikos suvokimas. Atskiro žodžio prasmės suvokimo svarba visam tekstui.
Teksto suvokimo strategijos (reikšminių žodžių radimas, naudojimasis žodynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas ir numatymas, klausimų kėlimas, perfrazavimas, schemų sudarymas, pasakojamojo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas vyksta? veikia pagrindinis veikėjas? tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?).
Rašymas
Rašymas paisant žanro reikalavimų: rašinys, asmeninis laiškas, sveikinimas, kvietimas, instrukcija; kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilėraštis, dienoraštis ir pan.).
Rašymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodraščio rašymas, juodraščio svarstymas (su tėvais arba draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas.
Parašyto teksto įforminimas, pateikimas ir bendravimo kultūra. Rašybos ir skyrybos, rašysenos reikšmė komunikuojant.
Rašymo strategijos (naudojimasis ortografijos žodynu, „minčių lietus“, planavimas).
Tekstas ir jo struktūra
Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir temos ryšys.
Teksto struktūra: įžanga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Rišlumas kaip teksto savybė. Rišlumo priemonės (reikšminiai žodžiai, sinonimai, įvardžiai, jungtukai).
Tekstų tipai: pasakojimas, aprašymas.
Būdvardžio reikšmė aprašymui, teksto vaizdingumui. Veiksmažodžio reikš pasakojimui, teksto dinamiškumui kurti.
Pasakojimo tipo teksto struktūros suvokimas: vietos, laiko, herojų pristatymas; veiksmo raida; kulminacija; veiksmo pabaiga; išvados.
Aprašymo tipo teksto struktūros suvokimas: daikto arba vietos pristatymas (trumpa istorija); visumos ir dalių aprašymas; savo santykio su daiktu arba vieta paaiškinimas.
Pirminis supažindinimas su elementaraus samprotavimo tipo teksto struktūra: tezė, argumentas, išvados.
 
Kalbos pažinimas ir vartojimas
Kalba kaip reiškinys
Kalba svarbiausia žmonių bendravimo priemonė.
Žodinė ir nežodinė (kūno išraiška, sutartiniai ženklai) komunikacija. Kalbos kultūra, jos reikšmė bendraujant.
Indoeuropiečių kalbų šeima. Slavų ir baltų kalbos.
 
Fonetika ir rašyba
Taisyklingas rusų kalbos balsių ir priebalsių tarimas, užrašymas raidėmis. Priebalsių supanašėjimas, rašyba. Skiriamieji ъ ir ь, rašyba. Balsių ir priebalsių kaita žodžio šaknyje (pvz., -кос-/-кас-, -лаг-/-лож-). Rašybos pratybos. Kirčiavimo pratybos. Naudojimasis rašybos ir kirčiavimo žodynais.
Grafika
Raštas. Trumpa rusų abėcėlės istorija ir ypatybės.
Leksika
Daugiareikšmių žodžių ir homonimų vartojimas. Tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė. Sinonimai, antonimai, frazeologizmai, vartojimas kalboje. Rusiškoji leksika ir skoliniai; archaizmai, neologizmai, profesionalizmai, dialektizmai ir vartojimas kalboje. Leksikos kaita ir tautos istorija. Aiškinamieji ir etimologiniai žodynai, vartojimas. Leksikos pratybos, žaidimai, kryžiažodžiai.
Žodžių daryba
Žodžio dalys: kamienas, priešdėlis, priesaga, galūnė, ryšys su žodžio reikšme ir rašyba. Priešdėlių ir priesagų reikšmės (pvz., бес-, анти-, -тель, -ик,-чик, -онок, -ищ ir kt.). Žodžių darybos, reikšmės nustatymo pratybos siejamos su gebėjimu sudaryti tinkamą žodį, plėsti mokinio žodyną.
Morfologija ir rašyba
Žodis kaip kalbos dalis. Savarankiškos ir pagalbinės kalbos dalys.
Daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių kaitymo, vartojimo ypatumai,
svarbūs norint taisyklingai kalbėti ir rašyti.
Sintaksė ir skyryba
Sakinys kaip prasminis kalbos vienetas. Įvairių sakinių (tiesioginių, klausiamųjų ir šaukiamųjų) skyrimas ir vartojimas. Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys: papildinys, pažyminys, aplinkybė. raiškos būdai ir reikšmė komunikacijai. Išplėstinio ir neišplėstinio sakinio informatyvumas, vaizdingumas ir vartojimas. Vienarūšių sakinio dalių skyrimas kableliais.
Kreipinys, jo skyryba. Sudėtinio sakinio skyryba. Dialogas, jo grafika ir skyryba.
Stilistika
Bendrieji stiliaus reikalavimai: aiškumas, tikslumas. Tinkamai pagal situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą (bendraamžis, vyresnis žmogus) pasirinkta kalbinė raiška.
Kalbinės raiškos priemonės (sinonimai, antonimai, epitetai, frazeologizmai, palyginimai, pakartojimai, retoriniai klausimai), paskirtis.
Pagrindiniai dalykinio ir meninio teksto bruožai.
 
 9.7.1.2. Literatūros ir kultūros pažinimas
Nagrinėjamų kūrinių problematika ir vertybės
Pasaulis aplink mus. Hipotezės ir mitai apie pasaulio atsiradimą. Mitų ir pasakų pasaulis.
Biblijos ir liaudies išmintis bei vertybės.
Žmogus kaip gyvojo pasaulio dalis. Atlygis gėrį ir blogį.
Pagarba vyresniems ir seniems. Meilė tėvams ir namams, artimajam. Žmonių tarpusavio santykiai. Įvairūs problemų sprendimo būdai. Gebėjimas atsispirti negeriems jausmams. Kuklumas ir dorumas kaip tipiškos pasaulio tautosakos ir rusų literatūros vertybės. Žmogaus dorovės išbandymai literatūros kūriniuose ir gyvenime.
Didvyriškumas ir patriotizmas. Drąsa ir narsumas. Valia, atkaklumas ir tvermė.
Gamtos grožis ir poezija. Žmogaus ir gyvūnų santykiai, savitarpio pagalba.
Literatūrinis ugdymas
Literatūra žodžio menas. Literatūra kaip išmonė. Literatūros ištakos: mitai, sakmės, tautosaka.
Mitai ir sakmės. Senovės graikų, slavų, baltų ir kitų tautų mitų skaitymas
 
Skaitomų ir analizuojamų kūrinių sąrašas
Klasikinė rusų literatūra
Rusų tautosakos skaitymas ir aptarimas
Žinomiausių literatūrinių pasakų pavyzdžiai (А. Пушкин ir kiti)
И. Крылов. Лебедь, Щука и Рак, Кукушка и петух ir kitos pasakėčios
А. Пушкин. Зимний вечер, Зимнее утрo, Руслан и Людмила (ištraukos), ir aptarimas. sąsajos, panašumai ir specifika. Slavų ir baltų tikėjimų ir apeigų atspindys šiuolaikinio žmogaus gyvenime (Užgavėnės (Масленица), Joninės (праздник Ивана Купалы), Vėlinės (День поминовения усопших)) ir kalboje (pvz., крещенские морозы). Biblijos sakmių skaitymas ir aptarimas. Įvairių tautų sakmių apie pasaulio sukūrimą palyginimas.
Tautosaka informacijos apie tautos patirtį ir vertybes šaltinis. Tautosakos rūšys: pasakojamoji, dainuojamoji, smulkioji. Smulkiosios tautosakos žanrai (priežodis, patarlė, mįslė, anekdotas). Vaikų tautosaka. Lietuvos rusų tautosaka. Įvairių tautosakos žanrų pavyzdžių skaitymas ir aptarimas.
Rusų didvyrių epas. Bylina, jos raiškos ypatumai (hiperbolė, pasikartojimas, ritmas, intonacija). Ilja Muromecas ir Heraklis.
Liaudies pasakos: stebuklinės, gyvulinės, buitinės. Pasakos etinės vertybės. Kompozicijos ir raiškos ypatumai. „Keliaujantieji“ siužetai. Rusų liaudies pasakos, tipiškieji personažai.
Literatūrinė pasaka.
Proza ir poezija. Eiliuota kalba. Eilėraščio melodika. Eilėraščių deklamavimas. Poezijos arba prozos ištraukų mokymasis atmintinai.
Elementari pažintis su literatūros rūšimis (epas, lyrika, drama) ir žanrais (pasaka, legenda, mitas, bylina, eilėraštis, pasakėčia, apsakymas). Įvairių žanrų kūrinių skaitymas ir aptarimas.
Elementarus rašytojo, autoriaus ir pasakotojo sąvokų suvokimas.
Meninė kalba ir jos funkcija: epitetas, palyginimas, pakartojimas. Meninė priemonė kaip būdas suprasti autoriaus požiūrį į vaizduojamą pasaulį.
Дубровский
М. Лермонтов. Бородино ir kiti kūriniai А. Фет, Ф. Тютчев (po 1 ar 2 eilėraščius) Н. Гоголь. Майская ночь
Л. Толстой (1 ar 2 pasirinkti kūriniai)
А. Чехов. Лошадиная фамилия ir kiti humoristiniai apsakymai
 XX a. rusų literatūra
Н. Тэффи, А. Куприн (po 1 ar 2 pasirinktus kūrinius) Е. Шварц. Тень (ištraukos)
С. Есенин, К. Бальмонт, Н. Заболоцкий (po 1 ar 2 eilėraščius) Ю. Яковлев. Рыцарь Вася
В. Астафьев. Хвостик
Šiuolaikiniai rusų literatūros autoriai: Б. Васильев, Л. Улицкая ir kiti (3 ar 4 pasirinkti kūriniai)
 Lietuvos autorių kūriniai
А. Мицкевич, В. Билюнас, В. Миколайтис-Путинас
Užsienio literatūra
Antikos mitai (3 ar 4 pasirinkti kūriniai)
Senovės baltų ir kitų tautų mitų ir tautosakos skaitymas bei aptarimas Žinomiausių literatūrinių pasakų pavyzdžiai (Г. Х. Андерсен ir kiti) О’Генри. Вождь краснокожих Р. Брэдбери (1 ar 2 pasirinkti kūriniai)