9.6. Turinio apimtis. Lenkų kalba
 
Šios dalies tikslas padėti mokytojui susidaryti išsamų kalbos mokymo vaizdą, pateikti kaip visumą išskaidytas kalbos temas, integruotas į visas kalbinės veiklos rūšis.
 
9.6.1. 5–6 klasės
9.6.1.1. Kalbinis ugdymas
Kalbinė veikla 
Kalbėjimas ir klausymas
Klausymo reikšmė bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultūra.
Klausymo strategijos (nuostata klausytis; klausymas ir numatymas; faktų, datų, pavadinimų, svarbios informacijos pasižymėjimas).
Klausymo grįžtamoji informacija (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai).
Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą informuoti, įtikinti, sudominti.
Kalbėjimas atsižvelgiant į turinį: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbėjimo temai.
Kalbėjimas atsižvelgiant į situaciją ir adresatą: oficiali, neoficiali situacija (stilistinė kalbos raiška).
Kalbėjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas ir detalus atpasakojimas, atpasakojimas keičiant asmenį, pasakos sekimas, knygos pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu). Pokalbis kaip kooperacija: dalijimasis mintimis, jausmais, patirtimi, mąstymas kartu, siejamas vienos temos ir tikslų.
Adresato sudominimo būdai: intriguojanti pradžia, klausimai klausytojo mintims sužadinti, humoras.
Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: kalbant telefonu, troleibuse, parduotuvėje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, prašymas, padėka, atsiprašymas, atsisakymas, paguoda, atsisveikinimas), leksinė ir gramatinė raiška.
Intonacijos reikšmė bendraujant.
Skaitymas
Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymo įgūdžių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai). Raiškusis skaitymas kaip prasmės pateikimo būdas.
Grožinių ir negrožinių tekstų skaitymas, specifikos suvokimas. Atskiro žodžio prasmės suvokimo svarba visam tekstui suvokti.
Teksto suvokimo strategijos (reikšminių žodžių radimas, naudojimasis žodynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas ir numatymas, klausimų kėlimas, perfrazavimas, pasakojamojo teksto suvokimo strategija (Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas vyksta? veikia pagrindinis veikėjas? tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?).
Rašymas
Rašymas paisant žanro reikalavimų: rašinys, asmeninis laiškas, sveikinimas, kvietimas, instrukcija; kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilėraštis, dienoraštis ir pan.).
Rašymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodraščio rašymas, juodraščio svarstymas (su tėvais, draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas.
Parašyto teksto įforminimas, pateikimas ir bendravimo kultūra. Rašybos ir skyrybos, rašysenos reikšmė komunikuojant.
Rašymo strategijos (naudojimasis ortografijos žodynu, „minčių lietus“, planavimas).
Tekstas ir jo struktūra
Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir temos ryšys.
Teksto struktūra: įžanga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Rišlumas kaip teksto savybė. Rišlumo priemonės (reikšminiai žodžiai, sinonimai, įvardžiai, jungtukai).
Teksto tipai: pasakojimas, aprašymas.
Būdvardžio reikšmė aprašymui, teksto vaizdingumui. Veiksmažodžio reikš pasakojimui, teksto dinamiškumui kurti.
Pasakojimo tipo teksto struktūros suvokimas: vietos, laiko, veikėjų pristatymas; veiksmo raida; kulminacija; veiksmo pabaiga; išvados.
 Aprašymo tipo teksto struktūros suvokimas: daikto arba vietos pristatymas (trumpa istorija); visumos ir dalių aprašymas; savo santykio su daiktu, vieta paaiškinimas.
Pirminis supažindinimas su elementaraus samprotavimo tipo teksto struktūra: tezė, argumentas, išvados.
 
 Kalbos pažinimas ir vartojimas
Fonetika ir rašyba
Raidės ir garso sąvokos. Praktinis žinių apie raidę, skiemenį ir garsą taikymas. Balsiai ir priebalsiai. Taisyklingas tarimas ir užrašymas raidėmis.
Minkštųjų priebalsių rašyba ir tarimas. Minkštumo ženklas. Garsų asimiliacija.
Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių rašyba. Taisyklingas žodžių kirčiavimas.
Bendrinės kalbos ir Vilniaus krašto tarmės fonetikos ypatybės, tarties pratimai.
Mokymas naudotis ortografiniu lenkų kalbos žodynu (Słownik ortograficzny z zasadami pisowni).
 Leksika
Žodis kalbos ženklas. Žodžio reikšmės suvokimas. Daugiareikšmiai žodžiai. Perkeltinės žodžių reikšmės suvokimas. Naudojimasis lenkų kalbos žodynu (Słownik języka polskiego). Žodyno pastraipos analizė, žodžių reikšmių aiškinimo būdai.
Sinonimų, antonimų ir pavyzdžių kaupimas. Homonimai. Frazeologinių junginių vartojimas. Leksikos ir frazeologijos pratybos. Vengimas kartoti tuos pačius žodžius ir gramatines konstrukcijas.
 Morfologija
Kalbos dalys. Kalbos dalių klasifikacija (kaitomosios ir nekaitomosios), žinių apie kalbos dalį gilinimas: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis, jungtukas, prielinksnis, prieveiksmis, funkcija kalbinėje komunikacijoje. Kiekinių ir kelintinių skaitvardžių vartojimo ypatumai. Taisyklingas bendraties vartojimas.
Laikų samprata, veiksmažodžio asmenys. Liepiamoji ir tariamoji nuosaka. Prielinksnių jungimas su daiktavardžiais ir įvardžiais. Įvardžių klasifikacija reikšmės aspektu. Jaustukas ir jo vaidmuo kalboje.
Savarankiškos ir nesavarankiškos kalbos dalys. Kamienas ir galūnė.
Reikšminės žodžio dalys: šaknis, priešdėlis, priesaga, galūnė. Naujų žodžių daryba pridedant priešdėlius ir priesagas. Giminiškų žodžių samprata ir gretinimas.
 Sintaksė ir skyryba
Sakinys. Tarinio, kaip sakinio pagrindo, ir veiksnio, kaip atlikėjo įvardijimo,
išskyrimas. Veiksnio ir tarinio ryšys sakinyje.
Antrininkės sakinio dalys: aplinkybė, pažyminys, papildinys (be klasifikacijos). Antrininkės sakinio dalys kaip apibūdinančios pagrindines sakinio dalis. Klausimų antrininkėms sakinio dalims kėlimas ir formulavimas. Vientisinio ir sudėtinio sakinio sąvoka. Išplėstiniai ir neišplėstiniai sakiniai. Vientisinio ir sudėtinio sakinio skyryba.
Vienarūšių sakinio dalių skyryba. Tiesioginių, skatinamųjų, klausiamųjų sakinių vartojimas. Skyrybos ženklai sakinio gale. Kreipinio vartojimas. Žodžių derinimas sakinyje.
Stilistika
Bendrieji stiliaus reikalavimai: aiškumas, tikslumas. Tinkamai pagal situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą (bendraamžis, vyresnis žmogus) pasirinkta kalbinė raiška.
Kalbinės raiškos priemonės (sinonimai, antonimai, epitetai, frazeologizmai, palyginimai, pakartojimai, retoriniai klausimai), paskirtis.
Pagrindiniai dalykinio ir meninio teksto bruožai.
 
 9.6.1.2. Literatūros ir kultūros pažinimas
Literatūros rūšys: lyrika (lyrinė situacija, eilėraščio nuotaika, rimas, eilutė,
strofa), epika (autorius, pasakotojas, vaizduojamojo pasaulio elementai).
Literatūros žanrai: pasaka, padavimas, mitas, apysaka, eilėraštis.
Literatūrinė fikcija: literatūrinė išmonė ar melas; tema, pavadinimas; meno tiesa ir tiesa gyvenime; vaizduojamasis ir tikrovės pasaulis. Vaizduojamojo pasaulio elementai: literatūros veikėjas, veiksmas, laikas, vieta.
Meninė kalba. Prozos ir poezijos kalba. Grožinė (meninė) kalba ir šnekamoji kalba. Kalbinės raiškos priemonės: garsų pamėgdžiojimas, epitetas, palyginimas, pakartojimas.
Raiškusis grožinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Eilėraščio intonacija. Ritmas eilėraštyje. Skaičiuotės. Eilėraščių deklamavimas. Poezijos arba prozos ištraukų mokymasis atmintinai.
Nagrinėjamų kūrinių problematika ir vertybės
Namai. Šeima. Kaimynai. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
Kelionės. Kelias. Nuotykiai. Kelionių būdai ir tikslai. Kelionių suvenyrai.
Prisiminimai.
Vaikas ir jo draugai. Draugų teisės ir pareigos.
Pažink save. Išlik tvirtas kiekvieną dieną. Svajonės. Trūkumai ir teigiamosios
ypatybės. ir kiti.
Mokykla. Atsakomybė. Tolerancija.
Gimtinė. Tėvynė. Tėvynės simbolika. Senųjų laikų atgarsiai. Didelių darbų
troškimas ir garbė.
Pasaulis. Hipotezės ir legendos apie pasaulio atsiradimą. Žemės veidas. Žmogaus ir gamtos dermė.
Kasdienybės stebuklai, sapnai, svajonės, vaizduotė. Magijos ir fantastikos pasaulis.
 
 Skaitomų ir analizuojamų kūrinių sąrašas
Eilėraščiai vaikams pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, D. Wawiłow. Klasikiniai ir šiuolaikiniai lenkų ir pasaulinės literatūros autorių kūriniai: Senovės graikų mitai: Demeter i Kora, Prometeusz, O królu Midasie.
J. Brzechwa. Akademia Pana Kleksa
F. H. Burnett. Tajemniczy ogród
M. Dąbrowska. Uśmiech dzieciństwa, Marcin Kozera
K. Makuszyński. Awantura o Basię
A. Mickiewicz, pasakėčios (1 ar 2 pasirinktinai), Ballady i romanse (Pani
Twardowska, Powrót taty)
L. M. Montgomery. Ania z Zielonego Wzgórza (fragmentai) J. Korczak. Król Maciuś I (fragmentai)
B. Prus. Grzechy dzieciństwa
H. Sienkiewicz. W pustyni i w puszczy (fragmentai) M. Twain. Przygody Tomka Sawyera
W. Zahorski. Podania i legendy wileńskie (2 –3 tekstai pasirinktinai).