9.8. Turinio apimtis. Baltarusių kalba
 
Šios dalies tikslas – padėti mokytojui susidaryti išsamų kalbos sandaros mokymo vaizdą, sujungti į visumą išskaidytas kalbos sandaros temas, integruotas į visas kalbinės veiklos rūšis.
 
9.8.1. 5–6 klasės
9.8.1.1. Kalbinis ugdymas
Kalbinė veikla
Kalbėjimas ir klausymas
Klausymosi reikšmė bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultūra.
Klausymosi strategijos (nuostata klausytis; klausymas su numatymu; faktų, datų, pavadinimų, svarbios informacijos pasižymėjimas).
Klausymosi grįžtamasis ryšys (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai).
Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą: informuoti, įtikinti, sudominti.
Kalbėjimas atsižvelgiant į turinį: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbėjimo temai.
Kalbėjimas atsižvelgiant į situaciją ir adresatą: oficiali, neoficiali situacija (kalbos stilistinė raiška).
Kalbėjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas ir detalus atpasakojimas, atpasakojimas keičiant asmenį, pasakos sekimas, knygos pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu). Pokalbis kaip kooperacija: minčių, jausmų, patirties, dalijimasis informacija, mąstymas kartu, siejamas vienos temos ir tikslų.
Adresato sudominimo būdai: intriguojanti pradžia, klausimai klausytojo mintims sužadinti, humoras.
Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: telefonu, troleibuse, parduotuvėje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, prašymas, padėka, atsiprašymas, atsisakymas, paguoda, atsisveikinimas), jų leksinė ir gramatinė raiška.
Intonacijos reikšmė bendraujant.
Skaitymas
Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas.
Skaitymo įgūdžių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai).
Raiškusis skaitymas kaip prasmės pateikimo būdas.
Grožinių ir negrožinių tekstų skaitymas, jų specifikos suvokimas.
Atskiro žodžio prasmės suvokimo svarba visam tekstui.
Teksto suvokimo strategijos (reikšminių žodžių radimas, naudojimasis žodynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas su numatymu, klausimų kėlimas, perfrazavimas, schemų sudarymas, pasakojamojo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas vyksta? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?).
Rašymas
Rašymas paisant žanro reikalavimų: rašinys, asmeninis laiškas, sveikinimas, kvietimas, instrukcija; kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilėraštis, dienoraštis ir pan.).
Rašymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodraščio rašymas, juodraščio svarstymas (su tėvais arba draugais ir (ar) mokytoju), redagavimas, pateikimas.
Parašyto teksto įforminimas, pateikimas ir bendravimo kultūra.
Rašybos ir skyrybos, rašysenos reikšmė komunikuojant.
Rašymo strategijos (naudojimasis ortografijos žodynu, „minčių lietus“, planavimas).
Tekstas ir jo struktūra
Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ryšys su tema.
Teksto struktūra: įžanga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Rišlumas kaip teksto savybė. Rišlumo priemonės (reikšminiai žodžiai, sinonimai, įvardžiai, jungtukai).
Teksto tipai: pasakojimas, aprašymas.
Būdvardžio reikšmė aprašymui, teksto vaizdingumui. Veiksmažodžio reikšmė pasakojimui, teksto dinamiškumui kurti.
Pasakojimo tipo teksto struktūros suvokimas: vietos, laiko, herojų pristatymas; veiksmo raida; kulminacija; veiksmo pabaiga; išvados.
Aprašymo tipo teksto struktūros suvokimas: daikto arba vietos pristatymas (trumpa istorija); visumos ir dalių aprašymas; savo santykių su daiktu arba vieta paaiškinimas.
Pirminis supažindinimas su elementaraus samprotavimo tipo teksto struktūra: tezė, argumentas, išvados.
Kalbos pažinimas ir vartojimas
Kalba kaip reiškinys
Kalba – svarbiausia žmonių bendravimo priemonė.
Verbalinė ir neverbalinė (kūno išraiška, sutartiniai ženklai) komunikacija.
Kalbos kultūra, jos reikšmė bendraujant.
Indoeuropiečių kalbų šeima. Slavų ir baltų kalbos.
Fonetika ir rašyba
Kalbos garsai, balsiai, priebalsiai. Skiemuo, kirtis.
Garsas ir raidė.
Minkštųjų priebalsių rašyba. Minkštumo ženklas.
Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių rašyba.
Leksika
Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme. Homonimai. Sinonimai. Antonimai.
Plačiai vartojami žodžiai. Profesinė leksika. Tarmybės.
Pasenę žodžiai. Neologizmai. Tarptautiniai žodžiai. Frazeologizmai. Pagrindiniai baltarusių kalbos žodžių darybos būdai. Priešdėlių rašyba.
Sudurtiniai žodžiai. Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, jų rašyba.
Morfologija ir rašyba
Kalbos dalys. Kalbos dalių klasifikacija.
Daiktavardis. Daiktavardžio reikšmė, pagrindiniai morfologiniai požymiai, sintaksinis vaidmuo. Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai. Didžiųjų raidžių rašymas pavadinimuose. Daiktavardžių giminės. Daiktavardžių skaičiai. Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai. Daiktavardžių linksniai ir linksniuotės. Daiktavardžių linksniavimas.
Pavardžių, miestų ir kaimų pavadinimų linksniavimas.
Bendrosios giminės daiktavardžiai. Skirtingai linksniuojami ir nelinksniuojami daiktavardžiai. Dalelytės не rašymas su daiktavardžiais. Daiktavardžių daryba ir rašyba.
Būdvardis. Būdvardžio reikšmė ir pagrindiniai morfologiniai požymiai, sintaksinis vaidmuo.
Būdvardžių linksniavimas, galūnių rašyba.
Kokybiniai, santykiniai ir savybiniai būdvardžiai. Būdvardžių laipsniai, jų reikšmė ir daryba. Dalelytės не rašymas su būdvardžiais. Sudurtinių būdvardžių daryba ir rašyba.
Veiksmažodis. Veiksmažodžio reikšmė, morfologiniai požymiai, sintaksinis vaidmuo.
Bendratis. Sangrąžiniai veiksmažodžiai. Veiksmažodžių galūnių rašyba. Asmenuotės. Balsių ir priebalsių kaita veiksmažodžių šaknyje. Dalelytės не rašymas su veiksmažodžiais.
Darybiniai ir nedarybiniai veiksmažodžiai (supažindinimas). Veiksmažodžių nuosakos (tiesioginė, tariamoji, liepiamoji).
Beasmeniai veiksmažodžiai. Veiksmažodžių daryba ir rašyba.
Skaitvardis. Skaitvardžio reikšmė, morfologiniai požymiai, sintaksinis vaidmuo. Skaitvardžių skyriai. Kiekinių skaitvardžių poskyriai (pagrindiniai, kuopiniai, dauginiai, trupmeniniai), jų daryba ir rašyba. Skaitvardžių linksniavimas, kirčiavimas, rašyba.
Įvardis. Įvardžio reikšmė, morfologiniai požymiai, sintaksinis vaidmuo. Įvardžių skyriai. Įvardžio vartojimas ir rašyba. Nežymimųjų ir neigiamųjų įvardžių daryba ir rašyba.
Sintaksė ir skyryba
Žodžių junginys, pagrindinis ir priklausomasis žodis.
Tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji sakiniai. Šaukiamieji sakiniai. Skyrybos ženklai sakinio gale.
Pagrindinės sakinio dalys, antrininkės sakinio dalys: papildinys, pažyminys, aplinkybės.
Vienarūšės sakinio dalys, kablelis tarp vienarūšių sakinio dalių.
Kreipinys, jo skyryba.
Sudėtiniai sakiniai. Kablelis sudėtiniame sakinyje.
Tiesioginė kalba po autoriaus žodžių ir prieš juos, tiesioginės kalbos skyryba.
 
9.8.1.2. Literatūros ir kultūros pažinimas
Nagrinėjamų kūrinių problematika ir vertybės
Gimtinė. Tėvynė. Tauta. Senųjų laikų atgarsiai. Kultūrinis palikimas.
Gamta. Ekologija. Žemės veidas. Žmogaus ir gamtos santykis. Vietovių legendos.
Gyvenimo prasmė. Dorovė. Mūsų svajonės. Laimė.
Vaikystė. Vaikas ir pasaulis. Vaikų ir suaugusiųjų santykiai.
Nuotykiai. Vaizduotė. Drąsa ir išradingumas. Gebėjimas svajoti, džiaugtis, stebėtis.
Meno pasaulis. Spalvos, garsai. Gebėjimas jausti, matyti ir pavaizduoti grožį.
Literatūrinis ugdymas
Mitas, legenda, sakmė (panašumas ir skirtumas). Liaudies pasakos. Buitinės, gyvulinės, stebuklinės pasakos. Mįslės. Patarlės ir priežodžiai. Baltarusių liaudies dainos ir jų žanrai. Literatūrinė pasaka, meniniai jos ypatumai. Meninio kūrinio tema. Pradinis susipažinimas su meninėmis priemonėmis (epitetu, palyginimu, metafora). Kūrinio siužetas, kompozicija (pradinis susipažinimas). Literatūrinis herojus (poelgiai, portretas, kalba, autoriaus charakteristika). Menų žanrai. Literatūra – žodžio menas. Proza ir poezija. Epinio ir lyrinio kūrinio ypatybės. Eilėraščiai proza. Meninė ir mokslinė literatūra (išmonė ir faktas).
Skaitomų ir analizuojamų kūrinių sąrašas
Mitai.
Baltarusių legendos ir padavimai: „Нарач“, „Нёман і Лоша“.
Baltarusių liaudies pasakos: „Лёгкі хлеб“, „Зaлаты птах“, „Як Сцёпка з панам гаварыў“.
Mįslės, patarlės ir priežodžiai.
Baltarusių liaudies dainos.
Biblijos sakmės: „Стварэнне свету“, „Прытча пра блуднага сына“.
Я. Купала „У Піліпаўку“, poema „Курган“.
Я. Колас „На рэчцы“, „Дзядзька кухар“ (poemos „Новая зямля“ ištraukos), „Над Нёманам“ (knygos „На ростанях“ ištrauka), „Ручэй“, „Дзеравеншчына“, „Думкі ў дарозе“.
П. Панчанка „Родная мова“, „Іх вечныя агні“.
П. Броўка „Калі ласкa“, „Надыход восені“.
Ул. Караткевіч „Бацькаўшчына“, „Лебядзіны скіт“, „Нямоглы бацька“, „Бурык“ (iš apysakos „Былі ў мяне мядзведзі“).
М. Багдановіч „Зімой“, „Панад белым пухам вішняў“.
М. Танк „Дрэвы паміраюць“.
А. Гарун „Датрымаў характар“.
Г. Далідовіч „Страта“.
І. Пташнікаў „Алені“.
Я. Брыль „Сірочы хлеб“.
Дж. Лондан „Паданне пра Кіша“.
Цётка „Шануйце роднае слова“.
Л. Дайнека „Меч князя Вячкі“ (V skyrius sutrumpintas).